location location
5 birželio, 2011
– Sakyk “A“.
– Ne, va ble tyyy.
– Sakyk “A“.
– Neee, makcha.
(%^&*u)
O jis šypsosi angelėlio veidu, kai atneša man batus iš koridoriaus. Toks geras geras, žmogus. Ir jo akivaizdoj neįmanoma apsimesti kuo nors kitu. Apskritai neįmanoma apsimesti.
– – – – – – – –
Mokausi. Vairuoti („negalima važiuoti į stovinčias mašinas!”). Mokausi nudaužti pėstįjį, einantį per perėją, su automobilio durelių „kampuku“. Mokausi nuraminti verkiantį vaiką (arba du, vienodus). Nuraminti panikuojantį paranoiką. Ganyti, kur kas vaikšto. Sekti valandas. Lydėti. Kalbėti su tais, kurie dar ir kitoj rizikos grupėj.
Tai čia pasiaukojimas, sako. Nu kažkaip ne. Tai čia pašaukimas. Kas kas? Tai be pašaukimo niekas čia neateitų.
…o gal tu irgi pasiieškok vaistų, vyreli. Block.
– – – – – – – –
Tai katalikai, katalikai čia yra baisiau už mano lietaus žmones. Ne, aš kartais kartu su padre žiopčioju pamokslų žodžius, žiūriu į angeliukus, šypsausi sau, viskas normaliai. Bet va čia ir yra mano ribos. O tie Jėzumi persmelkti argumentai, tos moterys nertomis kepuraitėmis, kažkokis nesveikas jaunimėlis and shit – nu iki šiol nesuprantu, nejaugi jie rimtai? Kai pagalvoji… Man šiurpas per nugarą nueina, nieko negaliu padaryti.
– – – – – – – – –
Va. Tikrai štai čia aš (apsičiupinėjau), sėdžiu vakarais ant suoliuko, kaip tie kaimo senukai iš senų nuotraukų, ir rūkau sau. Būtent čia mane valgo devintasis uodų legionas. Turiu laiko pagalvoti, jog yra ten, yra aukštakulniai po mano lova. Turiu laiko nešiotis plaštakes ant krūtinės. Arba jaustis tokia pavargusi kaip nuo tų laikų, kurių niekas neatsimena, dar niekada nebuvau pavargusi.
– – – – – – – –
Dar seku, kaip oda įgauna mulatišką atspalvį. Nebe šiaip įdega, o juodėja. Nigaaaa, per daug stebiu save langų atspindžiuose. Dar galvoju – asociacija, statybos, projektai,… apie tave.
– – – – – – – –
– Sakyk “A”.
– A.
Ir jis kalbės. Gal po dviejų metų net sudėlios sakinį. Gal- tik kokį vardą.
– – – – – – – –
This world is exceptionaly badly organized. Ponas M. (kitas maniškis): „reikia eiti pas psichologą ir tartis, kad aš esu liurbis“. Įdėčiau tai kam nors kitam į lūpas.