Atsakyti / POCO (nusivylęs): „Šūdas!“

Nesuvirškintos patirtys užkonservuoja emocijas. Tik sapnuoju daug. Kartais iššaudo saugikliai ir sapnuoju Tavo balsą telefono ragelyje, vėl nesusišnekam, paskui vaikštau susivėlusi ir šypsaus mažiau, vėluoju į darbą, lifte yra veidrodis. Akys būna liūdnos, nudažytos pilkai.

Prie raktų krūvos prisirišau dar penkis, ilgam ofiso koridoriuj tarškinu į taktą ausinėse. Kai rūkau savo aukšto balkone, man vis siaubingai norisi parašyti apie žmogų, kuris santykinai nemažą savo gyvenimo dalį praleidžia spoksodamas į kito žmogaus langus už keleto kilometrų.

Haha. Right. Nors Tie tai į Tavo kiemą, bet tai nėra svarbu. Po-e-zi-ja.

Nowhere to be seen. Colin‘as per liūdnas rytams. Nebeatpažįstu šito miesto, ir mašinos per garsiai burzgia, ir viskas pagal grafiką. Visi vakarai būna pažadėti, nagai tobulai nulakuoti. O moteris, renkanti mirusias muses nuo palangės, glostanti nudžiūvusius augalus – būna-niekad-arti. Nors kartais nuvažiuoju (be teisių, sau) pasivaikščiot laukais, ir saulė glosto man tuos plaukus, kurių niekados, ir man labailabai trūksta varganų, negražių ir liūdnų žmonių. Tų tikriausių. Suspaudžia taip giliai, ir verkiu šviesai – Paprastumo arba Tavęs, Paprastumo arba. Kad būtum laimingas.

Iš tiesų tai noriu bent mėlynų durų ir didelio aklo šuns. Dar – kad atlėgtų. Kad nespaustų galvos-skrandžio-krūtinės nuo nepasakytų*. Kad ne ruduo. O kol kas –

Most of the time it’s well understood
Most of the time I wouldn’t change it if I could

Most of the time, Bob.

______________________________________

* nes (vis dar) bijau Ta-vęs. Watch out, I came back.