(Kažkokia tu man)
24 liepos, 2012
Tas, kurio smilkiniai paslaptingu būdu vis magnetiškai pritraukia mano akis ir rankas – jis va plaukioja kažkur aplink kaimyninių šalių krantus, varinėja tankete po miestus (not joking), linksmina kokias-vietines-baisias-šliundras (čia tai buvo pavydusis gaidelis), o paskui tiesiog šiaip būna atskirai, ir būtent todėl mane ištinka krizė. Ne(be)žinau, ar verta laukti, ir tas “ilgėtis“ pereina į kitą jauseną, kur mintyse (ir aplink) visai ne tasai, kurio neva derėtų laukti, o tas, kurio ilgėjausi ilgiausiai, ir štai todėl man kiti vyrai neša gėles per lietų ir bučiuoja kaklą tiesiai toje vietoje, kur paskui sumąstau išsitatuiruoti žaltį. (nes nėra čia ko priekabiauti prie svetimų karalienių, o man pasakos patinka.)
Bet šiaip būnu gera, stumdau baldus kambariuose, perku batus, skaitau knygutes, verdu uogienę. Merkiu gėlytes į naminę žalią vazą ir saldžiai šypsau – apie vyrus, kurie manęs laukia. Metus. Dvejus. – –
– – “Kažkokia tu keista“.
…negi nematai – iš anksto pasiilgstanti. Ir susikaupusi – nes žinojau, kad bus šitaip, […kad you know, kol tu miegosi, aš nusipirksiu butą, (vėl) nusibrozdinsiu kelius, beveik ištekėsiu – I can’t count on you, you left me in the dark, cheers tavo jūroms]
…ir juk (taip retai) išskystu ir paskui reikia antibiotikų.. – akims.
2 rugpjūčio, 2012 11:54 pm
Jūreivis, žinoma, yra geriau nei Kamiu. Jūreivis yra žingsnis teisinga kryptimi, žingsnis link gyvo žmogaus, tačiau ir jūreivis yra tik dar vienas tas kurio nereikia mylėti kasdieną ir kasdieniškai. Jis būna šalia taip retai ir taip trumpai, kad jį galima mylėti beveik taip pat neatsakingai ir neįsipareigojančiai kaip Kamiu. Ir visada yra tūkstantis priežasčių jūreivį pamiršti. Neseniai mačiau televizijos šou “Kitas“. Labai pamokanti laida. Supratau vieną dalyką, kad reikalavimai, kuriuos moterys kelia “tinkamam“ kavalieriui tėra reikalavimai, netinkamiems kavalieriams atstumti. Tinkamam kavalieriui moterys neturi jokių reikalavimų. Taigi, jūreivis tiesiog galėtų mėgautis savo akla sėkme, kad būtent jis yra tas “tinkamas“. Tik situacijos ironija yra tame, kad jis yra “tinkamas laikinai“. Kaip bebūtų, – kryptis teisinga. Tik tarp gyvųjų gali atsirasti tas “nuolatinis tinkamas“ dėl kurio nebus jokių abejonių ir reikalavimų. Liks tik abejonės ir reikalavimai sau.
25 rugpjūčio, 2012 10:02 pm
Jūsų išvados beveik visad teisingos. Šitą komentarą tai jau skaitau kokį šeštą kartą. Ir jis man vis dar patinka. 🙂
31 rugpjūčio, 2012 10:06 pm
Ačiū. Smagu matyti pozityvų autorės požiūrį į komentatorių. Labai vertinu gerą auklėjimą, bet internetas tokia vieta, kur truputis familiarumo nekenkia, taigi, jei kartais persigalvotum, visada gali man sakyti “tu“. Šiaip ar taip mes beveik vienmečiai, tik aš gerokai vyresnis. 🙂