(did) vyriškai
30 lapkričio, 2012
Gali būti, kad kaltas ne lapkritis, gal tik pavargau ieškoti.
Visai nesvajoju apie dar neatrastus dalykus, aš juk gaudau Bitę GSM iškišus kairę ranką pro automobilio langą, žiede, beveik piko metu, truputį lyja –
..o sako, ten man sako, beveik kaip mama sako, kad „neįmanoma tavęs pasiekt“ – bet tai nesąmonė juk – –
– – žinojau, kad vieną dieną paskambinsi, nors tikrai nemaniau, kad tada sakysiu „namie turiu kirvį, žiebtuvėlius prie kasos griebiu po du, nebemyliu šito miesto“. Ir tikrai nemaniau, kad norėsiu tai pasakyti.
Žinoma, nemaniau, kad ir pati rinksiu – tuos du nulius, tada penkis ir keturis, ir vienuolika – ir mano balsą iškreips vandenynas.
Bet tai, ehem – mes juk ir nebaigiame pokalbio, pokalbiai juk turi baigtis „lik sveika“ arba „susisisiekiam“, o ne „nudirsiu tau kailį“ ir „nedrįsk“. Nedaryk nieko, ko aš nedaryčiau. Ups, pro odą iškėlus rankas veidrody man šviečia šonkauliai, ir aš nieko prieš – good morning, seniai matėmės, kauleliai, ir gali būti, visai gali būti, kad taip ir turi baigtis ruduo,
ir kaltas ne lapkritis,
Oh –
(vėl padidinu greitį)
..ir taip trenkiu savo nuostabų Blackberry sienon, o Audi stoja, ir būnu trumpam, visai trumpam nepasiekiama – like [oh come on] pagaliau susitinkam gal prie upės arba prie to akmens, ne žinutėm, ne mail‘ais, nes nesąmonė visa tai. – nejaučiu Tavęs visais nežmogiškais būdais [nutyliu]
Tik-tik-žinau
Kalta aš pati, nusikaltusi (skyrybos ženklams), – – – todėl mane štai lenkia žmonės, skubantys arba vėluojantys, (or both) kol aš taip sustingus, kol spoksau į tamsų vandenį – tai vėsus rūkas nuo Neries, tai sijonas glunda prie kelių – trumpam įsivaizduoju, kad aš bekvapė. Ir juk tokie laikai, man sako. Balsas telefone. Tokie laikai. Nu tu matai. Bet tai palauk, nu pagadi, o tai buvo kitokie? Neva buvo kažkokie kiti laikai, kai buvo viskas kitaip? Nesąmonė. Juk nėra kito laiko, niekad nebuvo kitų laikų, aš jų nemačiau, aš nieko kitokio nemačiau. –
Dabar esat tik Jūs, tie patys, kurie mano akyse įgijo savybes, kurių niekad nė nesapnavau, ir
po Dievo mirties Jums nelieka nieko kito, kaip atrasti sąžinę, kol…
…kol man taip viskas nutilo į voratinklio gniužulą gerklėje – – – ir žinau, žinau, kad kartais neteisingai vartoju prielinksnius. Leukem… – –
– – Aš ieškau žmogaus, ten prie upės, tikrai ieškau žmogaus, kuris neturi kūno – o mes verdame sriubą, mes mėtome batais į kelio ženklus svetimoj šaly, mes mylimės ant stalo, arba nesimylime visai, mes stumdome miltelius ant kriauklės krašto, ir mes nepratę kalbėtis, mes geriam, arba tylim surėmę pečius, nepriklausomi –
Taip mes paliekame vienas kitą dar nė nesusikalbėję,
Ir mes niekad nebūname dar nepalikę.
Tokie laikai
(Did)vyriški
Bet tai kaip man surasti tą žmogų be kūno
Tai kaip man