Visai kaip 42

Su melsva blykčiojančia šviesa, lyg kas laisvalaikiu bandytų suvirinti visas prakiurusias tvoras, kad vaikai ant jų mosikuotų kojomis – – –

Kone visą naktį praverkiu |šįkart| ant šventosios palangės, žiūriu į jį miegantį, beveik nieko negalvoju, tik užsispaudžiu burną delnu –
žadėjau įspėti, kad neskriaustum manęs, kad net nepastebėsi, o aš nepasakysiu..
..ir nesuspėjau.
Užsispaudžiu tą burną, kad nepalikčiau šešėlio, kad nepabustum, o tykiai auštant drama queen karūnėlė slysteli į šoną, bet tu juk negirdi, kaip išeinu
ir teisingai elgiuosi, kad išeinu
– – –
Tada kadras, kur atsegu vyrišką laikrodį peiliu sau nuo rankos, įsibėgėjusi tėkšteliu į vėsų vandenį, garuoju nelyginant ugnikalnis su kupeta suveltų molėtų plaukų. (Tąnakt tai sumąsčiau įsimylėti fūristą.)
– – –
Ir pusė manęs palieka mane už borto
Pakeliui link mašinos
Ir nenoriu išlipti parvažiavus, rūkau, groja kažką, groja kažką apie mūsų begalinius virtuvinius pokalbius, mūsų local pub‘us, kūno atvirukus iš vakar, mano žiedą ant kairio bevardžio, dar kažką, dar kažką…

[pauzė]

… o kartą (dabar) man pist ir ištino koja per čiurną. Nei į batuką normaliai įgrūsi, nei ką. Niekinga tai, niekinga. Sėdžiu ant tvoros, mosikuoju subintuota, blykčioja melsva šviesa, galvoje, pro šalį važiuoja traukiniai, kažkas uždega saulę naktį, užsidedu akinius a la aviator, juokiamės, truputį fotkinam, truputį skauda, bet taip gražu, taaaaip gražu…

Naktiniai drambliukai

quite as good as she… (:

Very traditional zyzalas

Knisau knisau knisau šiandien, knysliukas. Nof nof nof.

Kaip vyksta žaidimas šachmatais be lentos? Paprastai. Mintyse turi susidėliojęs situaciją. Figūrų padėtį A. Ir tą padėtį „laikai“ galvoje numatydamas tolesnius ėjimus. Kiek ėjimų į priekį sugebi numatyti priklauso nuo tavo smegeninės pajėgumo. Ir sunkiausia [bent jau man asmeniškai] yra nepasiklysti – nes paklaidžiojus numatomose [„ateities“] situacijose paskui ne taip lengva grįžti atgal prie A, t.y., padėties, kurioje esi dabar.

Bet šachmatų lentoje tai aš susigaudau gana greit ir neskausmingai.

Dabar pakalbėkim ne apie lentą. Pastaruoju metu bet kurioje kasdienėje situacijoje [tiksliau – kaskart, kai susiduriu su kitu homo dalbajobusu] mane ištinka stabas, paranoja, isterija arba panika. Įvairaus intensyvumo laipsnio. Nes, na, neįsivaizduoju, ką veikia jūsų smegenys, bet maniškės tai paišo schemas, kiekvieną sekundę numatydamos visokius galimus veiksmų ir [būsimų] žodžių variantus, ir tokiu greičiu paišo, kad man neretai įskausta galvą nuo perkrovos, ir [analogiškai šachmatams] sunku išlaikyti [grįžti į] „dabar“. Tadaaaaaam! Todėl:
1. Pavarau tokių nesąmonių, kad paskui be šansų išsisukti bei apginti savo, kaip protaujančio padaro, vardą.
2. Kartais kitiems atrodo, kad matau kiaurai sienas, nes „nuskaičiavau“ iš kurios pusės koks žmogus dabar turėtų išlįsti arba išgirdau mašinos variklio garsą anksčiau, nei spėjo aplinkiniai, todėl atsisukau pirmoji, neįprastai mostelėjau ranka, ir t.t. ir pan. Nematau kiaurai sienas.*
3. Jaučiu, kad mano galimybės neišprotėti yra labai menkos.
4. I‘m screwed!

Dar primeskim, kad dėl nemigos aš į šitą raizgalą retkarčiais priveliu haliucinacijų kažkokių. Ir ką mes čia turime tada? Šūdą turime. Šūdų tortuką.
Tai vadinama laime gimti proto bokštu. Negaliu atsidžiaugti. Begalinės galimybės tapti laboratorine žiurke, ir jokių – gettinti normalų life, and it dawns to me, kad mano gyvenimas geruoju nesibaigs.

Šia džiugia gaida ir baigiasi tradicinė tema „ko tu čia zirzi blet vėl“.

Mano prot‘s gavo savaitę atostogų! Pati daviau. Be carefull.

____________________________

*Užtai kartais matau kiaurai žmones. 🙂 [tik todėl, kad viską atsimenu – – – turiu galimybę analizuoti kiekvieną smulkmeną iki “nebeįmanoma“]

Tried but failed

Tekstas yra tyla. Gali bandyti jį prakalbinti, bet iš tiesų jį suprasti gali tik tyloje. Jis aidi tik asmeniškai. Apie ką negalima kalbėti, reikia tylėti. W.

 O kai pagaliau prakalbau apie tą tylą, ėmiau ir pati išsigandau. Pirmiausia, tiesa, nugąsdinau visus, o tada pati išsigandau, ir susigūžiau sau, susivyniojau atgal į save. Ir pabūsiu geriau dabar čia. Arba ten. Kažkur.

Žinau tik tiek, kad trukdau tau.*

______________________
 *kursyvas dedikuotas.

Kaip reikia mylėti knyginius tuos

…ir kodėl linksma juos mylėti.

Nighty feelings

[arba apie katę ir pelę, ir slėpynes, ir akis:]

[2005]

O šitas yra mano mylimiausias ever written:

Ką galima padaryti iš baimės
Parduoti visas savo dukteris
Už tris pūdus miežių
Kad bent vakare būtų gražu*

Nušauti mylimiausią šunį
Nebūtinai Brisių –
Kad užtektų Lėtės vandeniui
Švirkštams
Pačiam

Dar apsivynioti celofanu galvą
Kad nesušlaptų
Kai lietūs

O savižudės motina
Turi senos paukštės akis –
Ir vis tiek net
Gaikščioja nusisukdama:

Neduokdie numirsi
Tau į burną prigrūs vatos
Iškimš sklidinai
Kad skruostai neįdubtų
Kad būtum papūstažandis

O kaip aš tada kalbėsiu
O kaip aš tada kalbėsiu
O kaip aš tada kalbėsiu

____________________
* cit. eil. Iš A. Miller „Visi mano sūnūs“ [Vaitkaus]

Apsaugota: Apie laisvę

Šis turinys yra apsaugotas slaptažodžiu. Norėdami jį peržiūrėti, įveskite slaptažodį:

Slaptažodis:

Apsaugota: Apie Fighter’ius naktį

Šis turinys yra apsaugotas slaptažodžiu. Norėdami jį peržiūrėti, įveskite slaptažodį:

Slaptažodis: